Viena populiariausių veislių Lietuvoje ir pasaulyje – Jorkšyro terjerai. Tai žaismingi šunys mažame kūne talpinantys daug charakterio. Jie pasižymi smalsia, gudria snukio išraiška, yra veržlūs bei kompaktiški. Tačiau labiausiai jorkšyrus iš kitų išskiria ilgi šilkiniai plaukai – jie blizga ir yra itin tiesūs – lyg būtų iš geriausios šampūno reklamos. Toliau straipsnyje aptarsime viską, ką jums reikia žinoti, jei nusprendėte įsigyti ar priglausti į namus Jorkšyro terjerą. Šis šuo dažniausiai nesukelia alergijos, kadangi nesišeria bei turi būti dažnai maudomi, tad kartais vadinami hipoalerginiais šunimis.
Jorkšyro terjerų istorija
Jorkšyro terjerai nepanašūs nei į darbinės klasės, nei į sarginius šunis, kurie galėtų saugoti namus ar siuvyklas nuo graužikų. Tačiau Anglijoje, Jorkšyre, ten, iš kur jie kilę, manoma, kad šios veislės šunys buvo tikslingai išvesti tiek iš medžioklinių, tiek iš sarginių veislių terjerų, o pagrindinė jų paskirtis – gaudyti peles, žiurkes ir kitus smulkius graužikus, kurie gyveno vargingųjų namuose, veisėsi grūdų sandėliuose, vilnos karšyklose, angliakasių kasyklose. Vadinamas Waterside terjeras buvo vienas ankstyvųjų šios veislės protėvių. Ilgai dėl tokios nekilmingos paskirties Jorkšyrai buvo nuvertinami ir nelaikomi kilmingųjų namuose. Tačiau net didžiausi snobai negalėjo nuvertinti šios veislės šunų grožio bei meilumo patekus į glėbį. Maždaug 1880-aisias, kartu su anglų darbininkais, šie terjerai iš Jorkšyro atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau jų buvo išvesta tiek skirtingų veislių ir dydžių, kad dėl veislės standarto ilgai vyko ginčai. Galiausiai buvo nuspręsta, kad šie šunys turi būti kuo mažesnio dydžio ir kuo ilgesniu bei puošnesniu kailiu. Ši veislė oficialiai pripažinta 1886-iais metai ir nuo tada ėmė populiarėti.
Sveikas gyvenimo būdas Jorkšyrui
Šios veislės šunys yra prieraišūs, puikūs draugai, tačiau ilgesnį laiką palikti vieni – liūdi. Norėdami išvengti atsiskyrimo nerimo, jei pvz. dirbate pilną darbo dieną, jau nuo mažų dienų turėtumėte treniruoti savo šunį būti savo guolyje vieną patį. Tačiau geriausia jei jorkšyras gyvens namuose, kuriuose nebus paliekamas vienas ilgam.
Kaip ir kitų veislių terjerai, Jorkšyrai yra itin entuziastingi – juk jų pirminė veisimo paskirti vytis ir medžioti, tad būdami lauke visada vedžiokite savo mažąjį draugą su pavadėliu arba būkite teritorijoje su tvora. Jei užsiimsite dresūra – svarbiausia yra išmokti reakcijos į jūsų komandas „dėmesio“ ir „pas mane“. Tai užtikrins, kad šuo sustabdys savo veiksmą, kad ir kokia įdomi būtų veikla ir ateis pas jus. Treniruoti pradėkite kuo jaunesnio amžiaus šunį – pradžioje galite įsigyti kelias individualias treniruotes ir mokyti komandų namuose.
Turintys vaikų, mėgstantys svečių kompanijas turėtų itin atidžiai rūpintis savo augintiniu. Jorkšyrai yra maži, tad vaikai, dideli šunys bei neatsargūs suaugusieji gali juos lengvai sužeisti. Be to, nors ir yra mažo ūgio ir svorio, prie didelių šunų Jorkšyrai gali tapti agresyviais, nes jie jaučiasi dideli ir nori apginti savo šeimininką, tad būtinai socializuokite šunį, kol jis dar šuniukas.
Paaugusiam Jorkšyrui leiskite tyrinėti jo aplinką, kiemą, susipažinti su kitais šunimis, skirtingais žmonėmis. Prižiūrėkite, kad pažinties metu, kiti šunys nesužeistų jūsų šuns dėl jo mažo dydžio – didesni šunys gali Jorkšyrą skaudžiai nustumti, užgauti letenomis. Tačiau neužkirskite kelio bendravimui net ir su kelis kartus didesniu šunimi, jei šis yra gerai treniruotas ir pasitikite šeimininku – šunys gana greitai išmoksta gerų manierų vieni su kitais.
Ne visi Jorkšyrai sutaria su vaikais, tad jei laukiate naujo šeimos nario ir Jorkšyras namuose gyvena seniau – ruoškite šunį. Svarbu, kad šuo nesaugotų maisto ir žaislų, netaptų agresyvus, jei kažkas prieina prie jo pagrindinio šeimininko. Jau nuo pirmų dienų svarbu, kad Jorkšyru rūpintųsi visi šeimos nariai, tai užkirs kelią agresyviam elgesiui, kai kažkas prieina prie mylimiausio šeimos nario, dar vadinamo pagrindiniu šeimininku. Šuo turi būti supažindintas su naujagimio daiktais, atitinkamai mokomas, kaip prie jo elgtis pagal jums priimtas taisykles. Jei kūdikio mama yra pagrindinis Jorkšyro šeimininkas – kitas asmuo namuose turi teikti daugiau dėmesio Jorkšyrui, kad būtų išvengta pavydo scenų. Tam padeda ir ilgi pasivaikščiojimai kartu su vežimu. Jei vaikas jau paaugęs – būtina išaiškinti, kad šuo – ne žaislas.
Kiekvienam šuniui labai svarbu sportinė veikla, o ypatingai tokiems energingiems šunims kaip Jorkšyro terjerai. Neišnaudoję energijos rezervo Jorkšyrai gali imti gadinti daiktus, imti be perstojo skalyti. Jei taip pasikeitė jūsų šuns elgesys – tai signalas, kad jam nuobodu ir trūksta fizinės veiklos. Jorkšyrui tinkama veikla yra pasivaikščiojimas lauke, žaidimai kamuoliuku, lakstymas su kitu šunimi saugioje teritorijoje.
Temperamentas
Jorkšyro terjerai dažnai neįvertina savo mažo dydžio, visad ieško nuotykių, o kartais jų smalsumas pridaro problemų (tad įvertinkite savo namus – gal juose yra vietų, kuriuose mažo dydžio šuo gali lengvai užstrigti ar pasislėpti?). Šie šunys yra smalsūs, drąsūs, atkakliai siekia savo tikslo. Jie linkę loti, tačiau galima išmokyti to nedaryti be reikalo treniruojant.
Dresūra ir elgesys
Nedresuotas Jorkšyras gali įgyti blogų įpročių, kuriuos vėliau bus sunku suvaldyti. Nenuvertinkite jų mažo dydžio – mažo dydžio šunys, kaip ir didelio, turi būti atitinkamai dresuojami ir jų mažas ūgis nėra pretekstas lojimui, urzgimui paėmus žaislą ar kitam nepageidautinam elgesiui. Nuosekli dresūra patinka tiek šuniui, tiek ir jo šeimininkui. Ji leidžia užmegzti ryšį ir įgyti drausmės.
Socializacija yra labai svarbi kiekvienam šuniui. Nors šuo mažas – nevadinkite ir nesielkite su juo kaip su kūdikiu. Tai gali lemti, kad šuo jausis nesaugiai ir iš to nesaugumo puls ir los ant visų nepažįstamųjų. Tad socializuokite šunį nuo mažų dienų su kitais žmonėmis, o vėliau, gavus visus reikiamus skiepus, su kitais šunimis. Dresūros pamokos yra puiki vieta pirmoms šuniškoms pažintims su įvairaus dydžio ir veislių šunimis.
Kaip jau minėjome anksčiau – fizinė veikla šios veislės šuniui yra labai svarbi. Tačiau nepamirškite ir protinės. Fizinė veikla turėtų trukti 30-45 minutes per dieną. Protinė veikla apima žaidimus ieškant skanėstų žolėje ar kilimėlyje, žaidimą „atnešk“. Šie šunys taip pat gali būti dresuojami ir dalyvauti varžybose, kuriose varžomasi greičio, triukų ir paklusnumo kategorijose. Kai kuriose šalyse vyksta net specialios medžioklės varžybos, kuriose šunys tarp šieno kupetų ieško žiurkių (supakuotų į plastiko konteinerius) bei specialiose „Earth dog“ varžybose.
Socializacija, dresūra ir aktyvus gyvenimo būdas vaidina svarbų vaidmenį siekiant suvaldyti lojimo instinktą. Nuolatos sportuojantis šuo sumažina šunyse baimės jausmą, stresą, nuobodulį, o tai lemia mažesnį lojimą. Labai svarbu Jorkšyrų neskatinti už lojimą – net ir juoko forma, nes tai bus suprasta kaip palankus elgesys. Prie skatinimo priskiriama ne tik skanėstų davimas, bet ir pakėlimas į glėbį, glostymas, žaislų davimas. Svarbu nepamiršti, kad lojimas yra natūralus elgesys, tad jo užgniaužti nepavyks ir nereikia, tačiau svarbu skatinti palankų elgesį. Jei šuo loja jokiu būdu ant jo nerėkite ir netaikykite fizinių bausmių.
Kailis
Jorkšyro kailio priežiūrai reikalingos specialios plovimo priemonės. Šis kailis neturi pavilnės, tad jo plaukas yra plonas, švelnus ir slidus it šilkas. Jorkšyrai nesišeria kaip įprasti šunys, tad jų kailis gali užaugti net iki 35 centimetrų ilgio. Net jei jūsų šuns kailis trumpesnis – yra būtina jį tinkamai prižiūrėti, kitaip jis susivels.
Kasdien šunį turite šukuoti ir šukavimo metu naudoti specialų skystį saugantį nuo vėlimosi. Jei plaukai ilgi – juos galite pakirpti prieš maudynes. Jorkšyrus reikia maudyti bent vieną kartą per savaitę, net jei šuo atrodo švarus. Purvas ir kaltūnai nesusidarys jei ant odos nebus aliejų. Naudokite specialų šampūną ir balzamą skirtą šios veislės šunims. Svarbu tinkamai ištrinkti ir kailį apie išangę – tai viena vietų, kur lengvai atsiranda kailio kaltūnai, kuriuos labai sunku ar net neįmanoma iššukuoti. Kailį džiovinkite plaukų džiovintuvu. Tik būkite atsargūs – naudokite vidutinį karštį, nuolat keiskite džiovinimo vietą, kad nenudegintumėte šuns. Džiovinkite, kol šuo bus visiškai sausas.
Sveikata
Tinkamai prižiūrimi Jorkšyrai dažniausiai yra sveiki ir nugyvena ilgą gyvenimą, kuris apima 13-16 metų.
Kartais pasitaiko kelio girnelės problemų, tai yra vadinama kelio girnelės liuksacija. Dar kelios šiai veislei būdingos ligos – hipoglikemija , šlaunikaulio galvutės nekrozė, trachėjos kolapsas (ateina su amžiumi), akies tinklainės displazija ir progresuojanti tinklainės atrofija (įprastai su vyresniu amžiumi susijusios ligos). Primename, kad net ir sveiką šunį yra rekomenduojama bent vieną kartą per metus parodyti veterinarui.