Naujo kailiniuoto ir lojančio šeimos nario pasirinkimas – atsakingas sprendimas. Dažnai šuns užsimano paaugęs vaikas, tad tėvai ima domėtis, kokios mažų šunų veislės populiarios. Tačiau populiarumas – ne vienintelis kriterijus, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį, kai renkatės augintinį. Svarbu yra jūsų būsto dydis, užimtumas, kaip aktyviai leidžiate laisvalaikį ir net kaip dažnai keliaujate į svečias šalis lėktuvu. Šie aspektai leis išsirinkti geriausiai jūsų šeimai tinkančią šuns veislę. Mažų šunų veislės sulaukia daug dėmesio, kadangi mažesnį augintinį lengviau pasiimti kartu su savimi arba patikėti artimiesiems. Tačiau neapsigaukite – mažas šuns dydis nereiškia, kad šuo bus sėslus. Nemažai populiarių mažų veislių šunų yra skirti medžioklei (pavyzdžiui, parnešti grobį iš uolos), tad jų energijos lygis itin aukštas ir su jais reikia užsiimti. Žemiau pateikiame Lietuvoje itin populiarias šunų veisles. Susipažinkite su pagrindiniais jų bruožais ir galimomis sveikatos problemomis, kad išsirinktumėte geriausiai savo šeimai tinkamą augintinį. Turėti šunį – nėra tik privilegija – tai ir didelė atsakomybė. Jie priklauso nuo šeimininkų: jie tiekia jiems maistą ir pastogę, dėmesį ir savo laiką. Priimdami šunį į savo gyvenimą, turite suprasti šuns nuosavybės įsipareigojimą.
Svarbu: gyvūną įsigykite tik iš patikimų veisėjų.
Prancūzų buldogas
Prancūzų buldogų šaknys yra iš tiesų iš Didžiosios Britanijos, kai Notingamo nėrinių gamintojai emigravo iš Prancūzijos. Šios buldogų rūšis išskirtinumas – didelės ausys. Jos kartais lyginamos su šikšnosparnio sparnais. Tai draugiškas, aktyvus šuo, dažniausiai džiaugiasi draugija to, kuris tiesiog yra šalia ir skiria pakankamai dėmesio. Kailis trumpas, šeriasi, šukuoti būtina bent vieną kartą per savaitę. Aktyvumo lygis –vidutinis. Kadangi ši veislė pasižymi plokščiu snukiu – jiems gali būti sunku kvėpuoti. Taip pat ši snukio forma gali lemti širdies ligas, odos problemas (dėl raukšlių prie galvos šuo prasčiau atsivėsina karštu oru), dantų problemas. Būtina atidžiai prižiūrėti šios veislės šuns mitybą, kadangi buldogus lengva nutukinti.
Jorkšyro terjerai
Jorkšyro terjerai yra žaismingi ir aktyvūs šunys. Jų gražus kailis dažnai traukia vaikus, nes savo švelnumu primena žmogaus plauką, jie leidžiasi glostomi, šukuojami. Pagal kilmę – šiuos šunis vesdavosi į kasyklas (tai atspindi ir kailio spalva – juoda ir ruda). Nors „jorkai“ atrodo lepūs ant sofos sėdintys mažyliai, jie tikrai geba sumedžioti pelę ar kirstuką. Tai aktyvus šuo, tad su juo teks užsiimti – pasivaikščioti, bėgioti, žaisti. Jorkšyrai pakankamai sveiki šunys – dažniausiai pasitaiko klubo sąnario arba kraujagyslių patologijos, tačiau dauguma šunelių gyvena 10-15 metų. Kailis nesišeria, tačiau jį šukuoti reikia kasdien, o maudyti bent kelis kartus per mėnesį.
Rusų toiterjerai
Rusų toiterjerai dar vadinami mažais stirniukais – viskas dėl jų plonų kojų. Maži, gyvybingi ir tikri aktyvumo įsikūnijimai. Dažniausiai sutinkami lygiu kailiu arba su šiek tiek vilnos aplink ausis, uodegą ir kojas. Jų veisimo paskirtis Jus nustebins – tūkstantis devynišimtaisiais Rusijoje juos išveisė apsaugai ir žiurkių gaudymui (štai iš kur tas noras aploti kiekvieną sutiktą). Šis mažas, tačiau aktyvus šuo reikalaus dėmesio. Dažnai išsirenka vieną šeimininką ir jį nuoširdžiai saugo. Šios veislės šunys gyvena apie 13-16 metų. Dėl jų nedidelio ūgio juos patogu vežtis su savimi atostogų. Jų kailis šeriasi, tad šukuoti šios veislės šunis reikia kasdien. Dažniausiai pasitaikančios ligos – akių ir žarnyno. Beje, šie šunys labai mėgsta loti, tad netiks tiems, kurių kaimynai nepakenčia triukšmo.
Taksai
Taksai – Lietuvoje populiarūs lygiakailiai taksai, tačiau populiarėja ir ilgaplaukiai. Tai Vokietijoje medžioklei išvesta veislė – jie ir dabar gali būti ištreniruojami susekti sužeistą elnią ar ištepti triušį iš olos. Priklausomai nuo kailio tipo taksą reikės šukuoti 1 kartą per savaitę arba dažniau. Žmonės myli šiuos šunis už tvirtą charakterį ir narsią širdį. Tai žaisminga veislė, kuri gan lengvai pasiduoda dresavimui. Taksai pasižymi gera sveikata, tad dažniausiai iš šeimininkų nereikalauja didelių išlaidų. Linkę tukti, tad būtina laikytis pašaro normų. Jie tinkami auginimui ir bute, tačiau būtina įtraukti bent vieną-du ilgus pasivaikščiojimus per dieną.
Mopsai
Mopsai yra kilę iš Kinijos. Manoma, kad į Europą jie atvyko šešioliktame amžiuje kartu su pirkliais ir tapo mėgstami aukštuomenės. Juos dažnai rinkdavosi vienuoliai budistai – tikėjo, kad mopsai skleidžia gerą energiją. Tai draugiškas ir žaismingas šuo. Kaip ir Prancūzų buldogas dėl savo kaukolės formos gali turėti kiek daugiau ligų nei kitų veislių šunys, todėl mopsams būtina tinkama priežiūra – subalansuotas maistas, šukavimas, apsauga nuo perkaitimo. Mopsai gyvena 13-14 metų. Tai visiškai nesargus šuo, tad tiks jei gyvenate triukšmingoje laiptinėje. Mopsai protingi, tad verta užsiimti jų dresūra.
Žaisliniai pudeliai
Žaisliniai pudeliai – ši veislė šiuo metu atrodo pati mėgstamiausia ir madingiausia Lietuvoje. Pudeliai – protingiausi šunys, juos lengva dresuoti. Ši veislė kilusi iš Vokietijos, o jos protėviai yra įvairūs vandens šunys. Pudeliai gyvena 12-15 metų ir iki pat senatvės išlieka žaismingi. Jie puikiai sutaria su vaikais, džiaugiasi dėmesiu. Taip pat yra ištvermingi, tad puikiai tiktų į kompaniją sportuojančiam asmeniui. Tiesa, reikia prižiūrėti šių šunų sąnarius ir tikrinti akis – tai dažniausiai pasitaikančios ligos. Pudelius dažnai renkasi tie, kas yra alergiški veislėms, kurios šeriasi, nes pudeliai nemeta plaukų. Tačiau šukuoti juos reiks kasdien.
Škotų terjerai
Škotų terjerai dažnai juokais vadinami grindų šepečiais – išties, šio šunelio tradicinė išvaizda kiek primena apipešiotą šluotą. Ši veislė buvo išvesta tam, kad iš olų trauktų lapes, kirstukus ir kitus gyvūnus. Tai itin nepriklausomas, drąsus ir aktyvus šuo. Škotų terjerus reikia šukuoti kasdien, kitaip jų ilgas kaili susivels. Taip pat 3-4 kartus per metus rekomenduojama šiuos šunis profesionaliai apkirpti. Dažniausiai pasitaikančios sveikatos problemos: raumenų ligos (spazmai), akių ligos (dažnai paveldimos), žandikaulio ligos. Pasiduoda dresūrai, tačiau teks įdėti darbo.
Vakarų Škotijos baltieji terjerai
Vakarų Škotijos baltieji terjerai atrodo tarsi žaisliniai: baltame kailyje žiba juoda nosis ir akys. Šie šunys išvesti iš Kernterjerų devynioliktame amžiuje, kad medžiotų lapes, ūdras ir kitus gyvūnus. Šie terjerai (dar meiliai vadinami vestukais) yra aktyvūs, ištvermingi ir pasitikintys savimi, kartais užsispyrę. Jie budrūs ir drąsūs, tačiau draugiški. Šie šunys turi dvigubą kailį (tiesų viršutinį sluoksnį ir minkštą pavilnę), tad reikia pasirūpinti dviejų tipų šepečiais jų priežiūrai. Porą kartų per metus jų kailį reikia profesionaliai nupešti. Dažniausiai pasitaikanti sveikatos problema – odos ligos, tad maistą ir prausimo priemones reikia rinktis itin atidžiai. Kadangi tai medžioklinės veislės šuo – jam patiks aktyvus kompanionas, kuris kartu vaikščios ir žais su kamuoliu.
Kad ir kokios veislės šunį įsigysite ar priglausite iš prieglaudos – būtinai patikrinkite jo sveikatą ir bent kartą per metus atlikti sveikatos patikrinimą. Patyręs veterinaras žinos veislei būdingas ligas, todėl gebės pastabėti ankstyvus požymius bei padės užkirsti joms kelią. Tinkamai rūpindamiesi savo šuns sveikata jo kompanija džiaugsitės daug ilgiau. Kyla klausimų dėl mitybos ar priežiūros? Susisiekite su mumis jau šiandien!